Tradicinės pažiūros teigia, kad „geras vaikas ugdomas su lazda“. „Šis vaikas tiesiog neklauso be mušimo“ arba „Aš kalbėjau taip maloniai, bet jie vis tiek nepaklūsta“.Daugelis tėvų išreiškia tokį nusivylimą. Susidūrę su vaikais, kurie „niekada nesimoko“, kai kurie griebiasi fizinės bausmės kaip drausminimo priemonės. Nors tai gali atrodyti lengviau ir veiksmingiau nei atkaklus, kantrus aiškinimas, impulsyvus barimas ar mušimas gali sukelti psichologinę žalą. Kai kurie vaikai pradeda meluoti, išsivysto menkavertiškumo ir drovumo jausmas, jie tampa užsispyrę, dirglūs ar net paranojiški.
Kai vaikai elgiasi netinkamai, ar juos reikia mušti?
Tiesą sakant, maži vaikai dažnai rodo užsispyrimą, savavališkumą ir neprotingą elgesį. Tai kyla iš jų neišsivysčiusių kognityvinių, emocinių ir moralinių gebėjimų. Jie negali atskirti gero nuo blogo ar kontroliuoti savo veiksmų taip racionaliai kaip suaugusieji.Todėl tėvai turėtų racionaliai išnagrinėti savo vaiko netinkamo elgesio priežastis. Impulsyvus elgesys ir netinkamų drausminimo metodų taikymas gali pakenkti vaiko jautriai psichikai.
Kai vaikas elgiasi netinkamai, tėvai turi būti atsargūs taikydami drausminimo priemones. Fizinės bausmės tik primeta išorinį kontrolę, dažnai duodančią tik laikiną paklusnumą, bet neskatinančią tikrojo supratimo apie netinkamą elgesį. Vien tik barimas ir mušimas skatina priklausomybę, kai vaikai ima tikėtis, kad išorinė jėga pataisys jų elgesį, o tai smarkiai pakenkia jų gebėjimui savarankiškai elgtis.Maždaug trejų metų amžiaus vaikai patenka į maištingą etapą. Tėvams patartina namuose įrengti „apmąstymų kampelį“ arba „apmąstymų kambarį“. Prieš tai reikia nustatyti aiškias pagrindines taisykles su vaiku. Jei jie pažeidžia šias taisykles, tėvai gali atimti žaidimų ar laisvalaikio veiklas, reikalaujant, kad jie užsiimtų savianalize. Šis požiūris skatina vaikus spontaniškai suprasti: „Aš padariau klaidą“.
Norint galutinai ištaisyti nepageidaujamą elgesį, svarbiausias tikslas yra, kad vaikai tiksliai suprastų, kur jie suklydo. Bausmė padeda išvengti tos pačios klaidos pasikartojimo, moko vaikus atskirti gėrį nuo blogio ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai ugdo savarankišką charakterį ir atsakomybės jausmą.Maždaug penkerių metų amžiaus vaikai pradeda stiprinti savo savigarbą. Taikę drausmines priemones, tėvai turėtų stiprinti bendravimą su vaiku, klausytis jo minčių ir nuraminti jo emocijas. Tai padeda vaikui suprasti bausmės tikslą ir tėvų meilę, kuri slypi už jų patarimų. Kai kurie tėvai mano, kad „tinkama fizinė bausmė yra būtina vaikų auklėjimui“. Tačiau reikia suprasti, kad bendravimas po bausmės lieka svarbiausias auklėjimo aspektas.