Norint pagerinti atmintį, mitybos pokyčiai duoda labai pastebimų rezultatų. Derinant tai su tikslingais atminties treniravimais, galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Patartina vartoti daugiau smegenų veiklą stimuliuojančių maisto produktų.Jie yra turtingi baltymais, lecitinu, vitaminais ir mineralais, tokiais kaip kalcis, fosforas ir geležis, kurie yra būtini smegenų medžiagų apykaitai, taip pat juose yra nemažai acetilcholino, kuris yra svarbus atminties formavimuisi. Gyvūnų kepenyse ir inkstuose gausu geležies, kuri yra pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių sudedamoji dalis. Šios ląstelės tiekia smegenims pakankamai deguonies, taip veiksmingai didindamos jų efektyvumą.Taigi, kas sukelia atminties pablogėjimą?
1. Nereikšmingumas: suvokiamas nereikšmingumas yra dažniausia pamiršimo priežastis. Pastebime, kad vaikai puikiai prisimena informaciją, kai kalba apie mėgstamas sporto komandas ar kino žvaigždes. Kodavimo metu informacijos reikšmingumas yra kritiškai įvertinamas. Paprasčiau tariant, jei informacija laikoma nenaudinga, ji nebus saugoma ilgalaikėje atmintyje.
2. Slopinimas: kodėl prisiminimai ištrinami iš sąmonės. Atminties slopinimas gali būti įgimtas gynybos mechanizmas, padedantis mums išgydyti emocinę traumą. Slopinimo teorija, pirmą kartą suformuluota Freudo, paaiškina, kodėl kai kurie žmonės prisimena nedidelius, bet labai skausmingus įvykius arba traumos laikotarpį.Represija yra iš esmės ginčytina, nes prisiminimai yra lankstūs – jautrūs įtakai, erozijai ar netiksliam prisiminimui. Tai ypač problemiška teismo aplinkybėse, kai liudytojai pasakoja apie prieš kelerius metus įvykusius įvykius. Nesąžiningos psichologinės technikos ir hipnozė buvo naudojamos siekiant iššaukti prarastus prisiminimus (tyčia ar netyčia), o tai kartais lemdavo klaidingus prisiminimus.Kai kurių klinikų neteisėtos praktikos neturėtų būti laikomos priimtinomis; tinkamas požiūris apima procedūras, kurias atlieka tikrai kvalifikuoti profesionalūs klinikai ar psichologai. 3. Stresas: atminties veikimas pasiekia aukščiausią lygį esant tinkamam streso lygiui, tačiau sumažėja, kai stresas tampa pernelyg didelis ar nuolatinis. Taip yra todėl, kad ilgalaikis dėmesys yra labai svarbus veiksmingam prisiminimui.Pagalvokite, kaip keičiasi jūsų koncentracija, kai esate susirūpinę. Jūs greičiausiai darote klaidų, pamirštate detales arba jaučiatės prislėgti. Fiziologiškai stresas sukelia kortizolio, hormono, kuris iš pradžių padidina budrumą, bet ilgainiui sutrikdo tikslų prisiminimą, išsiskyrimą. Taigi, ilgalaikis stresas kenkia atminties veiklai.
4. Trukdžiai: Kitas pamiršimo veiksnys yra trukdžiai – konkuruojančių dirgiklių įsibrovimas į atminties formavimo etapą. Kai atsiranda trukdžiai, bandymai atkurti atmintį greičiausiai bus nesėkmingi.Norėdami iliustruoti trukdžių poveikį, įsivaizduokite, kad ieškote nepažįstamo telefono numerio, pakartojate jį du kartus, kad įsimintumėte į trumpalaikę atmintį, tada trumpai pasikalbate su kuo nors. Ar galite prisiminti numerį? Tikriausiai ne. Trukdžiai gali sukelti tą pažįstamą jausmą, kai žodžiai yra ant liežuvio galo. Atrodo, kad kažką prisimenate, tačiau tai laikinai lieka nepasiekiama.
5. Degeneracija: Vienas seniausių atminties paaiškinimų – „naudok arba prarasi“ teorija – teigia, kad atminties pėdsakai, arba sinapsiniai ryšiai, naudojami įvykiui užkoduoti, palaipsniui silpnėja, jei jų nenaudojate.Atminties treniravimas gali būti toks paprastas kaip senos nuotraukos žiūrėjimas, istorijos prisiminimas, susitikimo lankymas, muzikos kūrinio perklausymas ar scenos prisiminimas. Nors degeneracija iš dalies paaiškina atminties silpnėjimą vidutinio amžiaus žmonėms, išsamūs tyrimai patvirtina, kad atmintį vėlesniame gyvenime galima pagerinti taikant paprastas atminties strategijas. Taigi atminties silpnėjimas nėra neišvengiama senėjimo pasekmė.