Nerimo sutrikimas yra psichologinė būklė. Kokius ankstyvosios stadijos požymius turėtume atpažinti ir į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį? Toliau ekspertai apibūdina šiuos požymius, kad padėtų ateityje parengti susidorojimo strategijas.
Ar pastebėjote ankstyvosios stadijos nerimo sutrikimo požymius? Ši dažna psichologinė būklė dažnai tęsiasi ilgą laiką ir yra sunku ją išgydyti.Ankstyvi simptomai leidžia pacientams greitai juos atpažinti ir kreiptis dėl gydymo. Taigi, kokie yra šie ankstyvi požymiai? Toliau pateikiama nerimo sutrikimų pradinių simptomų apžvalga.
Pagrindiniai ankstyvi simptomai:
(1) Nuotaikos svyravimai: ryškiausias simptomas yra nuolatinė prasta nuotaika, pasireiškianti niūria išraiška, apatija, nuovargiu ir polinkiu greitai susigraudinti ar pravirkti.Pacientai dažnai apibūdina savo būseną tokiais žodžiais kaip „depresija ir niūrumas“, „vilties netekimas“, „nuobodumas“, „tuštuma“, „vienatvė“ arba „tarsi atskirtas nuo kitų siena“.Jie dažnai jaučia slegiančią ir niūrią nuotaiką, dažnai praranda savitvardą dėl smulkmenų. Ilgą laiką jų nuotaika išlieka daugiausia prislėgta. Net jei būna trumpalaikių pagerėjimų, trunkančių kelias dienas ar vieną–dvi savaites, jie greitai vėl patenka į depresiją. Nepaisant to, jų depresija paprastai nėra gili, o emocinis reaktyvumas išlieka. Keletas juokingų ar sąmojingų pastabų gali juos priversti iš ašarų pereiti prie juoko.Linksmas pokalbis gali laikinai pakelti jų nuotaiką. Pacientai patys gali pripažinti savo emocinius svyravimus, tačiau dažnai juos priskiria kitiems arba aplinkai. (2) Kognityviniai pokyčiai: pacientai praranda susidomėjimą kasdienėmis veiklomis ir negali pasimėgauti pramogomis ar maloniais užsiėmimais. Jie dažnai jaučia menkavertiškumą, savikritiškumą ir kaltę.Jie dažnai jaučiasi protiškai vangūs ir sunkiai sprendžia problemas. Jie įpratę numatyti blogiausią situacijų baigtį, praranda tikėjimą gyvenimu, savo ateitį mato niūrią ir beviltišką, mano, kad egzistencija yra beprasmė, ir gali netgi mąstyti apie savižudybę. (3) Valios ir elgesio pokyčiai: valios aktyvumas mažėja, todėl sunku išlaikyti koncentraciją. Nors jie gali turėti didingų idealų ir ambicijų, retai juos paverčia konkrečiais veiksmais.Jie nori socialiai bendrauti, bet trūksta drąsos ar pasitikėjimo savimi, kad galėtų dalyvauti. Pacientai visais aspektais rodo pasyvumą ir pernelyg didelę priklausomybę, o psichologinė priežastis yra nenoras prisiimti atsakomybę. Paprastai depresinė neurozė retai veda prie savižudybės, nors kai kurie pacientai išreiškia egzistencinės tuštumos ir nuobodulio jausmus, pareikšdami norą mirti.
(4) Fiziniai simptomai: Apie 80 % atvejų pasireiškia pirmiausia fiziniai simptomai, tokie kaip nemiga, galvos skausmas, kūno skausmai, galvos svaigimas, neryškus matymas ir spengimas ausyse. Šie simptomai dažnai būna gausūs ir kintantys, kai kurie iš jų išlieka ilgą laiką be žymesnio pablogėjimo ar pagerėjimo. Paprastai jie susilpnėja, kai depresinė nuotaika praeina.