Bėgimas kaip sveikatingumo skatinimo pratimas hipertenzija sergantiems pacientams
Bėgimas, dar vadinamas fitneso bėgimu, yra panašus į ėjimą ar pasivaikščiojimą. Jam nereikia specialios įrangos ar techninių instrukcijų, todėl jis yra vienas iš prieinamiausių ligų prevencijos ir fizinės kondicijos palaikymo būdų. Pastaraisiais metais šis pratimas tapo populiarus visame pasaulyje.Statistika rodo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose vienas iš keturių žmonių kasdien bėgioja 5 kilometrus. Buvęs JAV prezidentas Jimmy Carter pradėjo bėgioti 34 metų amžiaus ir po rinkimų kasdien bėgiojo 1,5–3 kilometrus aplink Baltuosius rūmus. Jis taip pat dalyvavo Niujorko maratone ir tapo pirmuoju pasaulio prezidentu, kuris baigė tokį renginį.Medicininiai stebėjimo tyrimai rodo, kad bėgant deguonies tiekimas padidėja 8–10 kartų, palyginti su ramybės lygiu. Tai teikia naudingą stimulą širdžiai ir kraujagyslėms, veiksmingai stiprina širdies ir plaučių funkciją bei ištvermę.Tinkamas bėgimas stiprina kojų raumenis, teikia didelę naudą visai raumenų sistemai, ypač apatinių galūnių sąnariams ir raumenims. Jis taip pat padeda mažinti svorį, mažina kraujo lipidų kiekį ir padeda sumažinti kraujospūdį. Be to, bėgimas gerina medžiagų apykaitą, reguliuoja smegenų žievės veiklą, skatina psichinę gerovę, stimuliuoja virškinimo trakto peristaltiką, gerina virškinimą ir palengvina arba pašalina tokius simptomus kaip galvos svaigimas, galvos skausmas ir nemiga hipertenzija sergantiems pacientams.Todėl bėgimo terapija yra dažnai taikomas metodas hipertenzija sergančių pacientų ligų prevencijai ir sveikatos palaikymui. I arba II stadijos hipertenzija, prehipertenzija sergantiems, ypač vidutinio amžiaus arba jauniems žmonėms, bėgimas yra neabejotinai veiksminga natūrali terapija. Tačiau paprastai ji nerekomenduojama vyresnio amžiaus hipertenzija sergantiems pacientams arba tiems, kurie turi širdies, smegenų ar inkstų komplikacijų.
Hipertenzija sergantiems pacientams, užsiimantiems bėgimu, reikėtų laikytis šių atsargumo priemonių:
(1) Prieš bėgimą nusirengti kelis drabužių sluoksnius ir 3–5 minutes atlikti parengiamuosius pratimus, pvz., judinti pėdas, kulkšnis ir kelius, tempti galūnes arba atlikti trumpą mankštą. Po to palaipsniui pereiti nuo ėjimo prie bėgimo.
(2) Bėgant reikia išlaikyti teisingą laikyseną: rankos šiek tiek sugniaužtos į kumščius, žastai ir dilbiai sulenkti maždaug 90 laipsnių kampu, viršutinė kūno dalis šiek tiek palenkta į priekį. Visi raumenys turi būti atsipalaidavę, rankos natūraliai svyruoja. Turi būti lengvai nusileidžiama ant priekinių pėdų, stumiantis pėdos pirštais, kad būtų sukurtas judesys į viršų ir į priekį, išlaikant ritmišką tempą.Bėgiodami geriau kvėpuokite per nosį. Jei kvėpavimas per nosį yra nepakankamas, galite kvėpuoti ir per nosį, ir per burną, bet burna neturėtų būti pernelyg atvira. Liežuvio galiukas turėtų būti prispaustas prie gomurio, kad šaltas oras kuo mažiau dirgintų trachėją. Kvėpavimo dažnį galite reguliuoti pagal savo poreikius, bet neturėtumėte sąmoningai sulaikyti kvėpavimo.
(3) Bėgioti reikėtų gryname ore, lygioje vietovėje. Venkite bėgioti iškart po valgio ir nevalgykite iškart po bėgimo. Pradėkite nuo lėto tempo trumpesniais atstumais, palaipsniui didindami tempą. Reguliuokite greitį ir trukmę pagal individualų fizinį pasirengimą, išlaikydami širdies ritmą žemiau 120 tvinksnių per minutę ir pasiekdami lengvą šilumą visame kūne be nuovargio.Tinkamas tempas yra 100–120 metrų per minutę; kiekviena treniruotė turėtų trukti nuo 8 iki 15 minučių.
(4) Po bėgimo atlikite lengvus atsipalaidavimo pratimus, greitai nusausinkite prakaitą rankšluosčiu ir apsirenkite tinkamai. Jei norite nusiprausti duše, po bėgimo pailsėkite 15 minučių.