Dr. Christiane Northrup, buvusi Amerikos holistinės medicinos akademijos prezidentė, teigia, kad „svarbiausi veiksniai, darantys įtaką senėjimui, yra emocinė būsena, genetinis paveldėjimas, kultūrinis fonas, šeimos tradicijos, makroelementų (baltymų, riebalų, angliavandenių) ir mikroelementų (vitaminų ir mineralų) suvartojimas“. Tai reiškia, kad emocinė būsena yra svarbiausias veiksnys, darantis įtaką senėjimui, o tai smarkiai skiriasi nuo tradicinio požiūrio, kuris prioritetą teikia genetiniams veiksniams.Tai rodo, kad ekspertai vis labiau pripažįsta giluminį emocijų poveikį žmogaus protui, kūnui ir dvasiai. Vokietijos ilgaamžiškumo tyrinėtojas Hufelandas savo darbe „Ilgaamžiškumo menas“ panašiai pažymi: „Iš visų žalingų veiksnių žmogaus ilgaamžiškumui labiausiai kenksmingos yra neigiamos emocijos ir nepalankios psichinės būsenos, tokios kaip nerimas, nusiminimas, baimė, godumas ir bailumas...“Žmogaus mintys valdo žmogaus emocijas. Amerikos psichologijos ekspertas ir Kalifornijos universiteto Berklio profesorius Matthew Maier teigia, kad mintys paprastai skirstomos į penkias kategorijas: stebėjimas – dabartinis stebėjimas; atmintis – praeities prisiminimai; vertinimas – teisingumo ir neteisingumo įvertinimas; interpretacija – bandymai paaiškinti priežastis; ir ateities mintys – dar neįvykusių įvykių scenarijai, įskaitant planus, fantazijas ir prognozes.Ekspertai pastebi, kad žmonės nuolat svyruoja tarp gailesčio ir kritikos praeičiai bei fantazijų ar nerimo dėl ateities. Nors mintys yra tik smegenų nervinė veikla, žmonės dažnai jas laiko neginčijama tiesa, o tai veda prie nuolatinės baimės, savęs neapykantos ar paniekos kitiems.
Smegenų tyrėja Candace Borr, tyrinėdama smegenų funkcijas, atrado cheminę medžiagą, vadinamą neurotransmiteriais, reiškiančią „cheminius pasiuntinius“.Kai kyla mintis, ši medžiaga keliauja po visą kūną. Jei mintis yra neigiama, pykčio ar kritiška, neurotransmiteris gamina chemines medžiagas, kurios slopina imuninę sistemą. Atvirkščiai, kai mintys yra teigiamos, kupinos meilės ar suteikiančios jėgų, cheminis pasiuntinys siunčia kitas medžiagas, kurios stiprina imuninę sistemą. Gilėjant smegenų tyrimams, palaipsniui atskleidžiamas ryšys tarp proto ir ligų.Smegenys tiesiogiai ar netiesiogiai veikia visas kūno funkcijas, įskaitant kraujospūdį, širdies ritmą, imuninius atsakus ir hormonų sekreciją. Jos turi velnišką gebėjimą išlaisvinti pačias drąsiausias fantazijas.
Sielvartas gimdo neviltį, melancholija silpnina motyvaciją, o pyktis verčia prarasti kryptį. Gyvenime žmonės neišvengiamai susiduria su nesėkmėmis, kurios sukelia neigiamas emocijas.
Neigiamų emocijų tiesioginis poveikis pasireiškia odos pokyčiais. Paprastai per didelis stresas padidina odos uždegimą, dėl kurio oda tampa papilkėjusi, šiurkšti, linkusi į spuogus ir tamsias dėmes. Nemiga dar labiau prisideda prie akių paburkimų, tamsių ratilų ir raukšlių aplink akis.
Emocijos ne tik pagreitina odos senėjimą, bet, dar svarbiau, prisideda prie organizmo silpnėjimo.Tradicinė kinų medicina teigia, kad „per didelis džiaugsmas kenkia širdžiai, pyktis kenkia kepenims, sielvartas silpnina blužnį, nerimas kenkia plaučiams, o baimė kenkia inkstams“. Ji taip pat siūlo „proto ir kūno tarpusavio priklausomybės“ principą, teigdama, kad teigiamas psichologinis būvis stiprina sveikatą ir ilgaamžiškumą. Šiuolaikinė medicina visiškai patvirtina šį požiūrį.
Amerikos žurnalo „Prevention“ ekspertai teigia, kad ilgalaikis chroniškas stresas padidina streso hormonų kiekį, o tai sumažina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę. Tai sukelia odos sausumą ir veido spindesio praradimą.Jei raumenys nuolat įtempti, tai sutrikdo kolageno ir elastino struktūras, kurios palaiko odos stangrumą ir lygiumą, dėl to atsiranda nuolatinės raukšlės. Teigiama emocinė būsena yra palankiausia sveikatai. Kai žmogus yra geros nuotaikos, centrinė nervų sistema stimuliuojama, stiprinamos reguliavimo funkcijos, kurios padeda virškinimo, absorbcijos, sekrecijos ir išskyrimo sistemoms, taip skatinant aktyvų medžiagų apykaitą.Asmenys, patiriantys ilgalaikę melancholiją, baimę, sielvartą, pavydą, godumą, intensyvų pyktį ar slopintas emocijas, yra labiau linkę nei tie, kurių psichinė būsena yra stabili, į hipertenziją, širdies ligas, neurozę, depresiją, lėtinį gastritą ir vėžį. Jie taip pat yra labiau linkę į tokias ligas kaip moterų krūties ir gimdos navikai, taip pat moterų reprodukcinės sistemos sutrikimai.
Emocijos ir ligos
Širdies ligos: linkę į pyktį, pernelyg konkurencingi, užsispyrę ir nepasiduodantys;
Skrandžio sutrikimai: pernelyg didelis nerimas ir spaudimas;
Osteofitai: konkurencingi, užsispyrę, linkę į fiksaciją;
Akmenys: užsispyrę ir greitai užsidegantys;
Navikai: neigiamos energijos kaupimasis;
Skrandžio vėžys: depresija, pyktis, dažnas valgymas pykčio būsenoje arba girtavimas;
Gimdos kaklelio vėžys: ilgalaikis nusivylimas ir menkavertiškumo jausmas;
Limfoma: neišleistas stresas, lėtinė depresija;
Plaučių vėžys: nesugebėjimas kontroliuoti pykčio, dažnas pyktio slopinimas.
Klausimas: Kaip reikėtų elgtis su emocijomis?
Atsakymas: Ištvermė nelaimės akivaizdoje yra brandos ženklas. Slopintos emocijos trukdo energijos srautui organizme, sukelia sąstingį ir ligas. Emocijas reikia išleisti. Atidžiai stebėkite savo jausmus: kai norite verkti, leiskite ašaroms tekėti laisvai; kai norite juoktis, juokitės iš visos širdies. Neslopinkite šių pojūčių.Visos slopintos emocijos pasilieka giliai psichikoje ir palaipsniui pasireiškia fiziškai. Kūnas yra savistabos terminalas. Jausdami, ar skirtingos kūno dalys ir detalės jaučiasi patogiai, ar yra pavargusios, ar skauda, galite atrasti emocines problemas ir jų priežastis.
Klausimas: Ką daryti, kai pykstate?
Atsakymas: Darvinas teigė: „Prarasti savitvardą reiškia žengti žingsnį atgal žmogaus pažangos laiptais.Pyktis prasideda nuo kvailystės ir baigiasi gailesčiu.“ Kai jaučiate, kad viduje tyliai kyla pyktis, pritaikykite psichologijos „5 sekundžių taisyklę“: suvaldykite kylančią pyktį, palaukite ir išlaikykite ramybę penkias sekundes. Po penkių sekundžių jūsų emocijos dažnai patirs netikėtą transformaciją.
Klausimas: Ką daryti, kai jaučiatės labai prislėgti?
Atsakymas: Psichologai mano, kad kai emocijos yra slopinamos, reikia tą slopinimą atleisti. Kai jaučiatės prislėgti, dažnai jus kamuoja skausmingos ir giliai slegiančios mintys. Todėl labai svarbu išlaisvinti protą iš šių pančių.Minties nukreipimas yra pagrindinis principas, padedantis išvengti didžiulio slegimo. Nesvarbu, ar pasitikite kuo nors, užsiimate sportu, keliaujate ar keičiate gyvenimo būdą, tikslas yra išlaisvinti save iš šių varžančių minčių.
Klausimas: Kokie metodai gali išlaisvinti iš sielvarto?
Atsakymas: Trys būdai, padedantys pagerinti emocinę būseną.
Emocinis nukreipimas: psichologija teigia, kad emocinių reakcijų metu protas dažnai fiksuojasi ant dominuojančio stimulo. Nustatant vieną ar kelis alternatyvius dėmesio taškus, galima neutralizuoti ar susilpninti šį pradinį fiksuojimąsi. Taigi, kai emocijos svyruoja, ugdykite sąmoningumą stebėti „savąjį aš“, patiriantį šiuos svyravimus, sąmoningai kurdami naujus dėmesio taškus.Tiesą sakant, daugelis gali priimti šią koncepciją, tačiau susidūrę su realaus gyvenimo iššūkiais sunkiai sugeba kontroliuoti savo mintis ir veiksmus. Žmonės lengvai pasiduoda neigiamų emocijų traukai ir sunkiai sugeba aktyvuoti teigiamą energiją. Ši tendencija nuolat formuoja jūsų gyvenimo kelią.
Proto maitinimas: emocinės ir dvasinės problemos kyla dėl proto energijos trūkumo. Fizinė energija gaunama iš materialių šaltinių, tokių kaip maistas, vanduo ir saulės šviesa, o proto energija kyla iš supratimo ir tikėjimo.Skaitykite daugiau knygų ir straipsnių apie dvasinį augimą. Skausmas ir nesėkmės yra geriausios progos sielai subręsti. Dvasia dažnai veikia taip: užsidaro vienos durys, kad atsivertų kitos. Kai jaučiate skausmą, priespaudą ar nusivylimą, būtent tada jūsų siela labiausiai trokšta maitinimo ir augimo.Pratimai: Tvirtai tikiu, kad fizinis aktyvumas yra tiesiausias ir veiksmingiausias būdas stiprinti širdies energiją. Širdies atsparumas atspindi kūno atsparumą; kaip susilpnėjęs kūnas sunkiai priešinasi patogenams, taip ir susilpnėjusi širdis sunkiai atlaiko emocinį spaudimą. Psichologas Smithas pastebi: „Pratimų metu kūnas išskiria endorfinus – natūralias morfinui panašias medžiagas, kurios cirkuliuoja organizme, skatina atsipalaidavimą ir didina malonumą.“Todėl integruokite fizinį aktyvumą į kasdienį gyvenimą, sukuriant nuoseklią rutiną. Pasirinkite veiklas, atitinkančias jūsų pomėgius ir gebėjimus, pavyzdžiui, bėgimą, plaukimą, žygiai, dviračių sportą, jogą ar golfą. Taip pat galite pasinaudoti masažu ar akupresūra, kad stimuliuotumėte meridianus, skatintumėte endorfinų išsiskyrimą ir nuramintumėte įtemptus nervus ir emocijas.
Patarimai
Vidinės harmonijos ir ramybės ugdymas yra svarbiausias emocinės reguliacijos aspektas. Įsisavinę žemiau pateiktus sezoninius giesmius, skirtus protui ir kūnui puoselėti, galite sustiprinti savo konstituciją, padidinti gyvybingumą ir padėti holistiškai valdyti save.
Pavasaris: valdo Medis, puoselėkite Kepenis. Akcentuokite garsą „ššš“.
Vasara: valdo Ugnis, puoselėkite Širdį. Akcentuokite garsą „ha“.
Ruduo: valdo Metalas, puoselėkite Plaučius.Pabrėžkite garsą „sss“.
Žiema: valdo vanduo, maitina inkstus. Pabrėžkite garsą „shhh“.
Sezonų sandūrose pabrėžkite garsą „huh“, kad maitintumėte blužnį ir skrandį. Blužnis ir skrandis valdo žemę. Taip pat pabrėžkite garsą „hee“, kad reguliuotumėte trigubą degiklį.
Šis straipsnis parengtas bendradarbiaujant su leidėju. Neteisėtas kopijavimas griežtai draudžiamas. Dėl leidybos partnerystės kreipkitės į: .