Kūdikio kalba - tai kūdikio bendravimo su išoriniu pasauliu būdas. Tai taip pat būdas kūdikiams išreikšti savo poreikius ir fiziologines būsenas. Šiuo laikotarpiu kūdikiai nemoka kalbėti, o tėvų dėmesį jie gali atkreipti tik savo elgesiu, išraiška, balsu, išmatomis ir t. t. Todėl svarbu žinoti taisyklingą "babysign". Todėl labai svarbu turėti teisingų žinių apie "kūdikių kalbėjimą", norint užauginti sveiką kūdikį.

　　1 kūdikio kalbėjimas: Dabar aš laimingas, kad esu sotus!

　　Kūdikio akys užsimerkia, burnos kamputis šiek tiek pakeltas į viršų, kartkartėmis pasirodo miela šypsenėlė, maža burnytė atsiveria ir užsidaro, mažos rankutės ir kojytės taip pat laimingos virpa, ištiesia rankas, kilnoja mažas kojytes, žvilgsnis lengvas ir patenkintas.

　　Kūdikio kalbos teisingos: pilvukas pilnas, sauskelnės sausos, aš dabar graži, jaučiuosi labai patogiai, nėra jokių rūpesčių.

　　Kūdikio kalba 2: alkanas pilvukas

　　Kūdikis verkė, tas verksmas su prašymo pojūčiu, garsas ritmiškas nuo mažo iki didelio, šį kartą, jei ranka paliesite kūdikio skruostus ar burnos šoną, jis tuoj pat pasuks galvą, atvers burną ir atliks čiulpimo veiksmą. Jei motina nuims ranką, kūdikis verks dar labiau. Jei kūdikis verkia sausomis lūpomis ir kartkartėmis laižo lūpas mažu liežuvėliu, jis atrodys labai sudirgęs.

　　Kūdikio kalba: Mama, mano pilvukas alkanas, greičiau duok man pieno! Tu vis dar turi laiko šiuo metu mane erzinti? Jei mane supykdysi, aš dar stipriau dėl tavęs verksiu! '

　　Kūdikių kalba 3: Mmmmm, aš noriu prisiglausti!

　　Iš lauko į kambarį įeina mama ir pradeda rinkti antklodes ant lovos ir tvarkyti drabužius spintoje, o kūdikio galvytė sukasi kartu su mamos siluetu. Po ilgo laiko kūdikis prisimerkia ir susiraukia, niūriai žvelgdamas į mamą.

　　Kūdikio kalba: Mama yra čia, mama yra čia, aš toks laimingas! Mamytė tokia užsiėmusi, man taip sunku! Bet kodėl mama manęs neapkabina? Mama, aš noriu apkabinti.

　　4 kūdikio pokalbis: Nepatogu turėti šlapią užpakaliuką.

　　Pabudęs iš miego ar maitinimo krūtimi kūdikis staiga išpūtė mažą burnytę, tarsi būtų patyręs didelių nuoskaudų, ir tada verkė, ne per garsiai, verkdamas nesulaikė ašarų, o jo dvi mažos kojytės viena po kitos tupėjo ant antklodės.

　　Kūdikio kalba: mama, aš apsišlapinau, mažojo sėdmenys šlapi, labai nemalonu, greitai ateikite nuplauti, pakeiskite mane.

　　Kūdikių kalba 5: man reikia kakoti.

　　Šiek tiek pavalgęs pieno, kūdikis muistosi, veido oda paraudonuoja, atrodo, kad kažką sunkiai daro.

　　Kūdikio kalba taisyklinga: Mama, man smirdi kakoti. Tai labai smirdi!

　　Kūdikio kalbėjimas 6: Man karšta, man karšta, jis visas prakaituotas!

　　Kūdikis daug verkia ir atrodo neramus, jo mažos rankytės ir kojytės vis šoka, o ant kaklo daug prakaito.

　　Kūdikio pokalbis: Šiandien taip karšta, aš visas šlapias ir nepatogiai jaučiuosi, persikelk ir pažiūrėk, ar vėsiau.

　　Kūdikių kalba 7: Aš noriu miego, noriu išsimiegoti.

　　Kūdikiai, kuriems visada patiko žiūrėti į motiną, staiga pradeda nekantrauti, žiovauti arba tiesiog ignoruoti motiną susiaurėjusiomis akimis.

　　Kūdikių kalba: O, mama! Aš šiandien puikiai praleidau laiką, o tu jau gerokai pavargai nuo rūpinimosi manimi ir manęs erzinimo, tad kodėl mums abiem ramiai nenusnausti?

　　VIII kūdikio pokalbis: Mamyte, aš tave myliu!

　　

　　Kūdikio kalba: O, mamyte, aš tave myliu, kaip pelė myli ryžius.

　　Kūdikių kalbėjimas 9: Mamos balsas toks saldus!

　　Motinos rankos laiko kūdikio galvą ir švelniai kalbina kūdikį. Tuo metu kūdikis žiūri į motinos veidą ir vis krykštauja.

　　Kūdikio kalbėjimas: Mamos balsas toks saldus, jis toks gražus, prašau nesustoti, aš irgi moku su tavimi kalbėti.

　　Kūdikio pokalbis 10: Kambaryje tamsu, aš bijau!

　　Kūdikio akys plačiai atmerktos, žvalgosi į kairę ir į dešinę, iš visų jėgų stengiasi rasti šviesos šaltinį. Tada prasidėjo verksmas, pakilimai ir nuosmukiai vis garsiau ir garsiau.

　　Kūdikio kalba: Kambaryje tamsu, aš bijau! Aš dar nemiegu, nenoriu eiti miegoti. Mamyte, mamyte, ateik, pažaisk su manimi truputį, nepalik manęs vieno tamsiame kambaryje.

　　XI kūdikių pokalbis: Man atrodo, kad aš sergu.

　　Kūdikis verkia staiga ir smarkiai, o jo akys atrodo tokios neryškios ir neryškios, ir jo akys šiek tiek apsiblaususios. Kūdikio verksmas yra nepaprastas, jis sklinda protrūkiais, kurių neįmanoma įkalbėti. Po kurio laiko kūdikis vėl gali ramiai žaisti arba miegoti, tačiau tarpais jis vėl smarkiai verkia.

　　Kūdikio kalba taisyklinga: Mama! Mano pilvukas blogai jaučiasi, manau, kad aš sergu, greičiau vežk mane į ligoninę!

　　Kūdikio kalbėjimas 12: Aš nekalbu su nepažįstamais žmonėmis.

　　Į namus ateina nepažįstamas dėdė su pilna barzda, kūdikis pasuka galvą ir nusuka akis.

　　Kūdikio pokalbis: Niekada anksčiau nesu matęs šio žmogaus, ir man nepatinka ta barzda! Dažnai girdžiu žmones sakant: nekalbėk su nepažįstamaisiais. Prašau išeiti sąmoningai!