Nerimo neurozė, paprastai vadinama nerimo sutrikimu, sukelia nuolatinį nerimą ar net baimę. Kokios grupės yra labiausiai linkusios į šią būklę? Kaip veiksmingai gydyti nerimo sutrikimą?
Kokios asmenybės yra linkusios susirgti nerimo sutrikimais:
Perfekcionistai: tie, kurie reikalauja tobulumo visose srityse, visą savo energiją skiria užduotims. Kita vertus, jie pasižymi stipriu savininkiškumu ir kontrolės tendencijomis, klinikinėje praktikoje dažnai apibūdinamomis kaip obsesinis-kompulsinis elgesys.
Kai perfekcionistai susiduria su nebaigtomis užduotimis, jie patiria intensyvų nerimą ir jaučiasi labai sutrikę. Todėl jie reikalauja viską užbaigti tą pačią dieną ir tampa labai įsitempę, kai susiduria su nebaigtomis užduotimis. Jei kiti bendradarbiaudami nesilaiko jų griežtų standartų, jie jaučiasi nepakeliamai nepatogiai. Tokie asmenys yra žymiai labiau linkę į nerimo sutrikimus.
Žmonės, turintys menkavertiškumo kompleksą, dažnai jaučia gilų nesaugumą. Kai kurie yra įsitikinę, kad jų išvaizda, fiziniai duomenys, iškalba, veido išraiška, akademiniai pasiekimai ar fizinė forma yra nepakankami visais atžvilgiais. Šis giliai įsišaknijęs įsitikinimas pasireiškia kiekvieną kartą, kai jie bendrauja su kitais, trukdydamas jiems atsipalaiduoti pokalbių ar socialinių susitikimų metu. Jie nuolat jaučia, kad yra nepakankami visais atžvilgiais.Kai kurie asmenys, pajutę kitų žvilgsnius, patiria veido raumenų sustingimą, negali atidaryti burnos ar net jaučia gerklės suspaudimą. Per didelis menkavertiškumas dažnai perauga į socialinį nerimo sutrikimą.
Pernelyg didelis susitelkimas į save galiausiai gali virsti nerimu. Tokie žmonės linkę būti egocentriški, nenormaliai susirūpinę savo sveikata. Bet kokios kūno ypatybės jiems sukelia didelį diskomfortą, kuris galiausiai perauga į sunkius nerimo sutrikimus.
Šeši dažni klaidingi įsitikinimai apie nerimo sutrikimus
Klaidingas įsitikinimas Nr. 1: Retkarčiais pasitaikantis nerimas kasdieniame gyvenime reiškia nerimo sutrikimą.
Tiesa: nerimas kasdieniame gyvenime yra visiškai normalus reiškinys; niekas negali būti visiškai be rūpesčių.
Pirmiausia turime nustatyti, ar mūsų nerimas yra „per didelis“, „nuolatinis“ ar „nereikalingas“. Antra, turime stebėti, ar šis nerimas daro neigiamą įtaką kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, trukdo dirbti ar lankyti mokyklą. Tik nerimas, atitinkantis abu kriterijus, reikalauja rimto dėmesio ir intervencijos.
Antrasis klaidingas įsitikinimas: nerimo sutrikimai yra lygiaverčiai psichikos ligoms.
Tiesa: tai, ką žmonės paprastai vadina „psichikos liga“, dažnai yra susiję su šizofrenija. Nerimo sutrikimai yra emocinės būklės sutrikimas, kurio viena iš priežasčių yra nepakankamas neurotransmiterių išsiskyrimas smegenyse. Tačiau tai skiriasi nuo neurotransmiterių disbalanso, susijusio su šizofrenija. Todėl nerimo sutrikimai jokiu būdu nėra sinonimiški šizofrenijai ir daugeliu atvejų nesusiję su tokiais simptomais kaip klausos haliucinacijos ar kliedesiai.
Trečias klaidingas įsitikinimas: nerimo sutrikimai kyla pirmiausia dėl asmenybės bruožų, paprastai susijusių su introversija. Norint įveikti nerimą, reikia visiškai pakeisti savo asmenybę.
Tiesa: nors kai kurie nerimo sutrikimų turintys asmenys iš tiesų gali būti introvertiški, tai yra tik vienas iš galimų veiksnių. Svarbų vaidmenį vaidina ir daugybė kitų įgimtų ar įgytų veiksnių, įskaitant šeiminę polinkį, neurotransmiterių disbalansą, ilgalaikį stiprų stresą, asmeninius mąstymo modelius ir gyvenimo būdo įpročius. Todėl sąmoningi bandymai pakeisti savo asmenybę yra nereikalingi; svarbiausias yra tikslingas įsikišimas.
Ketvirta klaidinga nuomonė: Nepriklausomai nuo nerimo sutrikimo sunkumo, jį galima visiškai įveikti vien tik valios jėga.
Tiesa: Nors emocinį stresą įveikiant atsparumu galima teigiamai palengvinti simptomus, nerimo sutrikimų įveikimas priklauso ne tik nuo asmeninės valios jėgos. Sėkmė reikalauja profesionalių, sistemingų metodų, pvz., specializuotos savipagalbos literatūros, psichologinio konsultavimo, o sunkesniais atvejais – farmakologinės pagalbos.
Penktasis klaidingas įsitikinimas: Reguliariai vartojant psichiatrijos vaistus pagal receptą, nerimo sutrikimai išgydomi.
Tiesa: Nors vaistai gali būti naudingi, nerimo sutrikimus sukelia ne tik fiziologiniai veiksniai. Pagrindiniai veiksniai yra netinkami mąstymo modeliai ir neveiksmingi susidorojimo mechanizmai. Todėl vaistai ir psichologinės konsultacijos turėtų papildyti vienas kitą.
Šeštasis klaidingas įsitikinimas: nerimo sutrikimų turintys žmonės kenčia dėl to, kad gyvenimas yra pernelyg stresinis; pakanka tiesiog išmokti atsipalaiduoti, atostogauti ar lankytis SPA centruose „hidroterapijos masažams“.
Tiesa: nors tiesa, kad daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių sunkiai atsipalaiduoja, atsipalaidavimas ir subalansuotas gyvenimas žymiai palengvina simptomus.Tačiau nerimo sutrikimai nėra tik pernelyg didelio gyvenimo spaudimo rezultatas. Tikroji priežastis yra giluminiai neigiami mąstymo modeliai ir su jais susijęs neigiamas elgesys. Be to, metodai, skirti sumažinti trumpalaikį stresą, pvz., pertrauka ar kelionė, dažnai padeda tik simptomams. Realistiškai žiūrint, mes negalime kasdien keliauti ar lankytis SPA centre. Norėdami veiksmingai išspręsti pagrindinę priežastį, turime sutelkti dėmesį į pagrindines problemas, kurios sukelia ir palaiko nerimo sutrikimus.
Kaip išsilaisvinti iš nerimo
Kai užklumpa nerimas, kokiais būdais galime išsilaisvinti iš jo gniaužtų?
1. Bandykite atsipalaiduoti.
Tai reiškia atsikratyti įtemptų emocijų. Pavyzdžiui: kai jaučiatės šiek tiek geriau, įsivaizduokite įvairius galimus pavojingus scenarijus, pradėdami nuo švelniausių.Kartokite šį procesą. Pamažu pastebėsite, kad pavojingų scenarijų ar visos sekos vizualizavimas nebesukelia nerimo. Tuo metu pratimas bus baigtas.
2. Ugdykite savirefleksiją.
Kai kurie neuroziniai nerimo sutrikimai kyla dėl to, kad pacientas slopina tam tikras emocines patirtis ar troškimus. Jie slopinami iki sąmonės praradimo, tačiau išlieka, tykoja pasąmonėje ir pasireiškia simptomais.Epizodo metu žmogus patiria tik sielvartą ir nerimą, nesuprasdamas jo priežasties. Tokiomis aplinkybėmis savirefleksija yra būtina, kad būtų galima išreikšti pasąmonės sukeltą kančią. Gali būti būtina išlieti emocijas; simptomai paprastai praeina po išsiliejimo. III. Naudokite savistimuliaciją. Žmonės, sergantys nerimo neuroze, dažnai patiria nuolatinį mąstymą, neramumą ir gilų sielvartą, kai atsiranda simptomai.Tokiais atvejais savistimuliacijos technikos gali nukreipti dėmesį. Pavyzdžiui, kai mintys sukasi ratu, pasinerkite į įdomią knygą arba imkitės sunkaus fizinio darbo, kad nukreiptumėte dėmesį nuo skausmingų rūpesčių. Tai padės išvengti tolesnių simptomų, atsirandančių dėl mąstymo, ir padidins prisitaikymo gebėjimus. IV. Ugdykite pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas savimi yra būtinas norint įveikti neurotišką nerimą.Asmenys, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, abejoja savo gebėjimu atlikti užduotis ir įveikti iššūkius, perdėdami nesėkmės tikimybę, o tai sukelia nerimą, įtampą ir baimę. Todėl, kaip neurozinio nerimo kenčiantis asmuo, pirmiausia turite ugdyti pasitikėjimą savimi ir mažinti menkavertiškumo jausmą. Tikėkite, kad kiekvienas pasitikėjimo savimi padidėjimas šiek tiek sumažina nerimą; pasitikėjimo savimi atkūrimas galiausiai pašalina nerimą.
Didėjant visuomenės spaudimui, šios būklės paplitimas toliau didėja.Nors nerimo sutrikimai yra dažni psichologiniai sutrikimai, klaidingos nuomonės apie juos kenčiančius žmones išlieka. Tik aktyviai kovojant su liga galima pasiekti greitesnį pasveikimą. Nerimas savaime nėra baisus, nes jis gali paveikti bet kurį žmogų; tikrai baisu yra ilgam įstrigti tokioje būsenoje. Kai kyla nerimas, išbandykite aukščiau aprašytus metodus. Jei negalite jo įveikti vieni, kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos, kad jį įveiktumėte kartu. Branginkite savo psichinę sveikatą – pradėkite dabar!
Šiandien mes išnagrinėjome įvairius nerimo sutrikimų aspektus, tikėdamiesi, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie šiuo metu gyvena dideliame strese. Linkime visiems mūsų skaitytojams likti be psichologinės įtampos.