Šiuolaikiniai jaunuoliai susiduria su įvairiomis socialinėmis kliūtimis, kurių klasikiniai pavyzdžiai yra šie. Klasikiniai socialinės nerimo simptomai Pirma, nerimas prieš vakarą, kai planuojama išeiti su draugais. Antra, kiekvienas telefono skambutis yra kančia.
Trečia, visiškai sutrikimas, kai į namus ateina svečiai – ne dėl to, kad jų nemėgstama, bet dėl to, kad atmosfera tampa įtempta ir sunku bendrauti su vyresniaisiais.
Ketvirta, kruopštus planavimas, ką pasakyti prieš susitikimą su kuo nors, bet susitikimo metu visiškai prarandamas gebėjimas kalbėti.
Penkta, nuolatinis jausmas, kad niekas tavęs nepastebi, tarsi turėtum įgimtą nematomumo gebėjimą.
Šešta, kiti mane laiko atsiskyrusiu, nors tik aš žinau, kad tai kyla iš nervingumo.
Septinta, neturėdamas darbo ar studijų įsipareigojimų, nuolat būdamas namuose, aš tampu dirglus, kai pagalvoju apie susitikimus su praeiviais.
Aštunta, palaikyti ryšius su draugais man atrodo varginantis užsiėmimas.
Šios aštuonios savybės yra gana tipiškos socialinės sunkumų.
Dalis šių socialinių sunkumų priežasčių glūdi sparčioje interneto plėtroje. Ši skaitmeninė plėtra paskatino didesnį pasitikėjimą internetiniais ryšiais, todėl mes vis labiau prisirišame prie savo telefonų, „WeChat“ ir socialinės žiniasklaidos. Įvairios tinklų platformos leidžia užmegzti ryšius tik per ekranus, kur bendravimas atrodo nesudėtingas. Tačiau susitikę akis į akį, mes dažnai jaučiamės visiškai pasimetę, nesugebėdami ištarti nė žodžio.Šis reiškinys dabar dažnai vadinamas socialine nerimo sutrikimu. Socialinė fobija yra labiau žargoninis šio sutrikimo apibūdinimas. Nereikia nuvertinti socialinio nerimo žalos žmogaus organizmui. Sunkiuose atvejais jis gali sukelti neigiamas emocijas, o pernelyg didelis neigiamų emocijų kaupimas gali sukelti depresiją.Taigi, kaip galime įveikti socialinę nerimą kasdieniame gyvenime?
Veiksmingos strategijos socialinei nerimui įveikti
Pirma, atlikite pratimus, padedančius įveikti drovumą.
Pavyzdžiui, stovėkite tvirtai ant abiejų kojų, tada švelniai pakelkite kulnus nuo žemės. Laikykite keletą sekundžių, tada nuleiskite. Pakartokite šį judesį maždaug 30 kartų, siekdami atlikti du ar tris serijas per dieną.Tyrimai rodo, kad šis pratimas gali sumažinti neramumo jausmą. Antra, praktikuokite ritmišką kvėpavimą. Žinome, kad įtampa ar drovumas dažnai sukelia greitą kvėpavimą, todėl labai svarbu išmokti giliai ir ritmiškai kvėpuoti. Tai ne tik sumažina nervingumą ir drovumą, bet ir padeda ugdyti pasitikėjimą savimi.
Trečia, mokykitės be dvejonių žiūrėti kitiems į akis.
Kasdieniame bendravime dažnai pastebime, kad drovūs žmonės vengia akių kontakto pokalbių metu, nuolat nukreipdami žvilgsnį. Pagalvokite apie tai: jūs ir kitas žmogus esate lygiaverčiai. Surinkite drąsą ir žiūrėkite kitiems tiesiai į akis – tai gali pakeisti jūsų gyvenimą.
Ketvirta, praplėskite savo akiratį.
Kartais mūsų drovumas kyla ne tik iš pernelyg didelio nervingumo, bet ir iš siaurų žinių ar riboto supratimo apie dabartinius įvykius. Be darbo ir studijų, skaitydami papildomus knygas, laikraščius ir žurnalus galime praplėsti savo akiratį ir praturtinti savo gyvenimo patirtį.