Daugeliui jaunų žmonių panašūs scenarijai kartojasi kiekvieną dieną. Apklausos rodo, kad 69,3 proc. jaunų žmonių eina miegoti po 23 valandos, o 52,5 proc. renkasi aktyvų būdravimą. [1]

　　Kai naktimis būnate laukiniai, o dieną esate mieguistas kaip šuo, natūralu, kad turite rasti būdą, kaip pasivyti miegą. Požeminis prisiglaudimas prie sienos, pietų pertrauka ant stalo, kad kurį laiką miegotumėte, pavyzdžiui, sėdėjimas tualete tualetinis snaudulys …… kompensuoti miegą galima įvairiais būdais.

　　Po miego daugelis žmonių jaučia, kad grįžta darbo efektyvumas, smegenys tiesiogiai pilnai prikelia kraują. Ar tikrai taip naudinga pasivyti miegą po vėlyvos nakties? Atsakymą gali duoti neseniai atliktas naujas tyrimas.

　　Vėlai miegoti ir snausti dieną? Tai vis tiek kenkia kognityviniam poveikiui!

　　Kaip ir aš, daugelis žmonių mano, kad vėlyvas buvimas iki vėlumos neturi reikšmės ir kad po tam tikrų manipuliacijų, jei jie tiesiog ras laiko snausti dieną, tai nepadarys jokios žalos jų organizmui, tačiau taip nėra.

　　Pitsburgo universiteto ir Mičigano valstijos universiteto mokslininkai atliko miego ir pažinimo tyrimą, kuriame dalyvavo 275 dalyviai. Visi dalyviai pirmąją naktį turėjo atlikti pažintines mokymosi užduotis (užimtumo užduotį, budraus dėmesio užduotį).

　　Po to tyrėjai atsitiktine tvarka visus dalyvius suskirstė į 3 grupes. Pirmoje grupėje dalyviai grįžo namo ir miegojo; antroje grupėje dalyviai liko miegoti visą naktį ir jiems nebuvo leista snausti; trečioje grupėje dalyviai liko miegoti visą naktį ir jiems buvo leista 30 arba 60 minučių snausti. Kitą rytą visų dalyvių vėl buvo paprašyta atlikti pažintinę mokymosi užduotį.

　　Rezultatai parodė, kad neatsigulę ir pasivėlinę dalyviai padarė daugiau klaidų atlikdami pažintinę mokymosi užduotį nei atsigulę ir miegoję dalyviai, o atsigulę ir pasivėlinę dalyviai neturėjo didelės naudos. Tai rodo, kad pasilikimas vėlai miegoti ir snaudimas dienos metu ne visiškai sušvelnino miego trūkumo daromą pažinimo žalą. [2] Susijęs straipsnis paskelbtas 2021 m. birželio 22 d. žurnale "Sleep".

　　Nebūkite budrūs! Būnant visą naktį kenkiama smegenims ir visam kūnui, o miego atsigulus taip pat nepadeda

　　Kaip matote iš to, kas išdėstyta pirmiau, snaudimas po visą naktį praleisto miego niekaip negali visiškai sušvelninti kognityvinės žalos, kurią sukelia visą naktį praleistas miegas. O 2019 m. vasario 28 d. žurnale "Current Biology" (liet. "Dabartinė biologija") paskelbtame tyrime paaiškėjo, kad miego atsigriebimas niekaip nekompensuoja medžiagų apykaitos sutrikimų, kuriuos sukelia miego trūkumas.

　　Eksperimentas truko devynias dienas, o tyrėjai dalyvius suskirstė į tris grupes: normalaus miego grupę, kuri miegojo po devynias valandas per parą; pasivijimo grupę, kuri miegojo po penkias valandas per parą; ir pasivijimo-savaitgalio pasivijimo grupę, kuri pirmąsias penkias dienas miegojo po penkias valandas per parą, dvi savaitgalio dienas miegojo savo noru, o paskutines dvi dienas miegojo po penkias valandas per parą.

　　Eksperimento metu likti iki vėlumos savaitgalį miegoti grupės dalyviai savaitgalį suvartoja mažiau energijos, tačiau kitu metu energijos suvartoja vis dar daug, bendras suvartojamos energijos kiekis nesumažėjo, svoris vis dar rodo didėjimo tendenciją. Dar blogiau, jie buvo mažiau jautrūs insulinui, palyginti su vėlai miegančiųjų grupės dalyviais. [3] Tai rodo, kad pasivijimo miegoti elgesys neturi didelės įtakos miego trūkumo sukeltoms medžiagų apykaitos problemoms (pvz., svorio didėjimui, sumažėjusiam jautrumui insulinui ir t. t.).

　　Vaikinai, nebūkite vėlai ir eikite anksti miegoti.